- braniūkuoti
- braniū̃kuoti, -uoja, -avo, braniūkúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. vaikyti, varginti, kamuoti; plg. braniūkoti 4: Ką tu braniūkúoji tuos arklius par dieną, ar neleisi pasilsėt! Skr. Nebraniū̃kuok arklių! Snt. Kur tau duos arklius braniū̃kuoti tokiam kely! Skr. 2. intr. siausti: Ant pasėdos jaunimas braniūkãvo J. \ braniūkuoti; nubraniūkuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
